Kelionėse po įvairias Azijos šalis pabrėžiama maisto kultūra ir pagrindiniai ragauti patiekalai, nors pasimėgauti maistu galima ir neišėjus iš namų. Juk lygiai taip pat įdomu pamėginti pasigaminti patiems turkišką maistą paisant visų tos šalies tradicijų. Maistas, ypatingai Lietuvoje, yra labai kaloringas, todėl tenka pasimokyti iš kitų pasaulio šalių sveikatingumo. Turkija – ne tik kebabai, jie verčiau paduodami tik restoranuose.
Visuomet rytai tradicinėse Turkijos šeimose prasideda nuo sočių pusryčių stalo, nors dabartiniame pasaulyje ir laiko tempe net turkai negali sau leisti ilgai ir be sąžinės graužaties papusryčiauti, todėl gausus stalas padengiamas dažniausiai tik savaitgaliais. Turkijoje pusryčiai yra svarbiausias maistas energijos supratime, o pateikiamas maistas sudaro virš dešimties sudedamųjų kaip: alyvuogės, kiaušiniai, pomidorai, sūriai, šviesi ir tamsi duona, sviestas, bulvės, turkiškas kumpis, džemai, cukinija, paprikos. Maisto sudedamos dalys pateikiamos atskirose lėkštutėse.
Be pusryčių stalo neapsieinama be arbatos, kaip vakaruose be kavos. Arbatos tradicija Turkijoje turi gilias šaknis: čia auginamos arbatžolės paruošiamos pagal specialų receptą, pateikiama arbata stikliniuose, mažuose puodeliuose, kurie iš dalie primena ąsotį, bet yra be rankenėlių.
Prie pietų stalo dažniausiai valgoma trinta pomidorų, lęšių arba vištienos sriubos, pateikiami ryžiai arba kiti pilno grūdo produktai su daržovėmis, papildomai dar pateikiama atskiras salotų indelis. Mėsą čia žmonės mėgsta, tačiau pagal musulmonišką kultūrą nevalgoma kiauliena, mat ką valgai, tuo pats tampi. Dirbantis žmonės nesineša maisto iš namų, verčiau nueina į restoranus, kavines, arba suvalgo greito maisto. Žinoma, yra mums įprastų greito maisto restoranų, bet Turkijoje labiausiai mėgstamas yra duonos sumuštinis su vištiena.
Kava geriama dažniausiai po pietų. Ji turi savo ruošimo kultūrą, kuri kilusi dar iš Osmanų imperijos atšakų. Kava turi savo nuotaikas ir savo skonius kiekvienai progai, tačiau turkai pasakys, kad kava turi būti paruošta stipri, suteikianti daug energijos ir saldi kaip meilė. Kava pateikiama kaip ir arbata mažuose puodeliuose, tačiau šie dažnai yra moliniai. Prie kavos puodelio nuo senovės buvo įprasta aptarti svarbiausius reikalus.
Vakarienė Turkijoje tradiciškai yra svarbiausia šeimos susibūrimo vieta. Vyriausiasis sėdasi už stalo galo, be kurio vakarienė net nepradedama. Jeigu bent vienas šeimos narys negali dalyvauti vakarienėje šeimos rate, tam turi būti rimta ir pateisinama priežastis. Vakarieniaujant įprasta su šeima dalintis savo patyrimais, įspūdžiais, džiugiomis ir rūpestį keliančiomis naujienomis.