Kopūstų yra labai daug įvairių rūšių, kurios skiriasi tiek savo išvaizda, tiek skonio savybėmis, tiek paplitimu, tačiau visas jas vienija vienas dalykas – neišmatuojama nauda organizmui.
Kopūstai yra labai plačiai paplitę pasaulyje dėl savo prisitaikymo augti pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. Kopūstai pasaulyje auginami tiek maistui, tiek pašarui. Dar viena kopūstų savybė – jie ilgai nepraranda savo prekinės išvaizdos ir tinka ilgam sandėliavimui, puikiai išlaiko maistingąsias ir naudingąsias savybes. Kopūstus žmonės maistui vartoja tiek šviežius, tiek termiškai apdorotus – virtus, keptus, troškintus, o rauginti kopūstai – tikra vitaminų bomba ir atsarga žiemai.
Kopūstai kažkiek yra reiklesni dirvai – ji turi būti drėgna ir sunkesnė, tačiau toliau – reiklumas baigiasi. Kopūstams nereikia nuolatinės saulės šviesos, galvas puikiai veda ir pavėsyje, apskritai, šioms daržovėms geriau vėsesnis klimatas – optimaliausia temperatūra yra 15–18 °C ir pusiau pavėsis, tačiau vaisius veda ir esant 5–10 °C temperatūrai. Kopūstai pakenčia netgi trumpalaikius atšalimus. Svarbiausia jiems – drėgmė.
Kopūstai yra vienas iš svarbiausių askorbo rūgšties šaltinių, o vitaminas C išsilaiko net gi kopūstus termiškai apdorojant. Tačiau ne visi žino, kad vitaminų daugiausia yra būtent išoriniuose lapuose, o artėjant link centro – naudingųjų medžiagų mažėja, todėl reikia stengtis nulupti ir išmesti kuo mažiau išorinių lapų. Taip pat kopūstuose gausu baltymų: pagal tai kopūstai nusileidžia tik špinatams, krapams ir petražolėms. Cukraus kopūstuose yra tik 3–5 % visos šviežios kopūsto masės.
Kopūstai rekomenduojami sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis, norint išvengti kai kurių kepenų ligų.
Taigi, nors kopūstas yra viena iš pigiausių daržovių – jo nuvertinti neverta: kopūstas yra nereiklus ir labai naudingas sveikatai tiek šviežias, tiek termiškai apdorotas.