Maisto tradicijos Šri Lankoje

Tikriausiai kiekvienas keliautojas susimąsto, koks gi gyvenimas Šri Lankoje yra iš tikro, bet niekada nesusimąstoma, o gal ir nenorima pamatyti tikrų realijų. Mums, keliautojams Šri Lanka yra Dievo sala, kurioje galime pamatyti Ceilono arbatmedžių plantacijas, pasidairyti po egzotiškus gyvūnus. Maisto mėgėjai atkreipia dėmesį į auginamas kultūras, vaisius, maisto tradicijas ir skanauja gardžiausiais, o Šri Lankoje aštriausiais patiekalais.

Moterų vaidmuo ir maisto ruošimas:

Dažnoje kultūroje maisto ruošimo poziciją užima moterys, aišku, yra išimčių kuomet vakaruose virtuvės šefai gerbiami ir mylimi vyrai. Šri Lankoje paprastų šeimų kasdienybė yra nelengva: jeigu jau užaugai skurdžioje šeimoje, tuomet teks susitaikyti, kad aukštesniame visuomenės lygyje niekada nebūsi.

Moterų vaidmuo, kaip ir kitose Azijos valstybėse, yra šeimininkavimas namie, maisto ruošimas, stereotipiškai moteriški darbai. Šri Lankoje moterys atspindi keturių namo kampų sergėtoją, kuri augina vaikus, ankščiausiai keliasi visų, kad pagamintų pusryčius.

Maistas gaminamas moliniuose induose, nes juose ruošiant maistą išsilaiko autentiškas rytų skonis, neprarandamos maisto savybės, energetinė vertė. Moterys, gaminant šeimai pusryčius, visada pačios su akmenimis trina prieskonius, taip juos susmulkinant ir pagardinant maistą. Ne paslaptis, kad rytų kultūroje labai paplitę prieskoniai dėl buvusių įsikūrusių praeityje kolonistų, ko pasekoje nepralenkė ir Šri Lankos.

Nors moliniai indai tradiciškai labiausiai paplitę, tačiau neatsisakoma įprastų keptuvių, kuriose maistas ruošiamas lengviau ir paprasčiau. Žinoma, kai kurių tradicinių patiekalų negalima kepti keptuvėse, nes maistas jose per daug supliukšta ir praranda savo estetišką išvaizdą, skonio atžvilgiu maistas perverda arba perkepa.

Nors ryžiai užima didelę maisto raciono dalį, čia suvartojama daug žuvies ir jūros gėrybių, mažiau mėsos, nes galvijų auginimas nėra Šri Lankos vietovėse labai paplitęs, todėl mėsa yra kiek brangesnė. Karvės čia nevalgomos, nes jos laikomos šventomis, todėl jų ruošimas čia būtų didelė nuodėmė.

Maisto išdėstymas kitoks, negu kitose Azijos šalyse:

Viskas vienoje lėkštėje vietinių gyventojų namuose. Maistas ant stalo pateikiamas sudėtas atskirai į indus, tačiau kiekvienas namų gyventojas turi savo dubenį, kuriame telpa ir pagrindinis maistas ir sriuba vienu kartu. Iš kasdieniškai paruoštų ryžių indelyje padaroma tarsi dar viena lėkštutė, kurios viduryje bus įpilta sriuba, o aplinkui ryžius bus įdėtos daržovės, žuvis, mėsa, bananų žiedai.

Nors maistas vienoje lėkštėje išdėstytas sudėtingai ir kitiems galbūt nesuprantamai, tačiau tradiciškai čia valgoma rankomis. Dešine ranka galima gardžiuotis maistu, o kairėje laikyti gėrimus. Žinoma, dabar yra dvidešimt pirmas amžius, iki Šri Lankos taip pat atplaukė stalo įrankiai kaip šakutės ir šaukštai, todėl tradicijų besilaikant rankomis valgoma tik šventinėmis dienomis.

Ant stalo būtinai bus pastatytos vaisių salotos, į kurias prieskonių įdėti taip pat netausojant atsargų. Desertui pateikiami taip pat vaisiai, o jeigu kepamas pyragas, tuomet jis bus pagardintas kiekvienam patiekalui būdingais prieskoniais. Čia paplitę papajos, bananai, mangai, avokadai ir kiti vaisiai tapo Šri Lankos stalo kasdienybe.

Ceilono arbata turbūt viena skaniausių pasaulyje, bet niekas nepamato varginančios pusės: moterys nuo ryto iki vakaro susilenkusios savomis rankomis atrenka tinkamus arbatmedžių lapus. Arbatos plantacijos įsigalėjo anglų įtakoje ir nors davė darbo ir europietiškos tradicijos ryšulį, tačiau iš kitos pusės, toks darbas yra labai varginantis ir sveikatingumu nepasižymi drėgnoje ir karštoje vietovėje.

Svečiuojantis pas vietinius, pravartu žinoti, kad dar prieš peržengiant namų slenkstį reikia nusiauti batus, o prieš valgant būtinai nusiplauti rankas, nes kitaip rodomas nemandagus elgesys rodant nepagarbą kitiems. Valgoma su dešine ranka ir perduodamas maistas tik su dešine ranka.