Sunku būtų rasti radikalesnį kultūros ir tradicijų junginį šiuolaikiniame gyvenime nei Japonijoje. Šalis išlaiko gilius papročius vystydama ekonomiką, tačiau juos adaptuodama ir greitai perimdama pačius inovatoriškiausius atradimus technologių srityje. Tačiau japoniški patiekalai, jei ir kiek pakitę, labiau plinta po įvairius pasaulio regionus. Pačioje Japonijoje išlieka tokie, kokie buvo prieš šimtmečius, yra perduodami iš kartos ir toli gražu netampa „nemadingi“ ar nepopuliarūs. Tad kokios šios įsišaknijusios Japonijos maisto ruošimo tradicijos?
Japonijos maisto kultūra yra vertinama kaip viena geriausių pasaulyje, Tokijuje yra daugiau aukščiausius įvertinimus gaunančių restoranų nei bet kur kitur pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad japonai pietauja vien restoranuose – kavinėse, užkandinėse ar namuose ruošiamas maistas taip pat populiarus ir, kartais, gali būti ne mažiau stebinantis. Tačiau valgymo tradicijos išlieka tokios pačios nepaisant, kur mėgaujamasi maistu.
Verta paminėti, kad kitaip nei įprasta tiek Azijoje, tiek Vakaruose, Japonijoje maistas, kartu pietaujant šeimai ar kitai žmonių grupei, patiekiamas ne bendruose induose, iš kurių dalijamasi į atskiras lėkštes, tačiau individualiai kiekvienam valgančiajam. Dažniausiai japoniškas maistas yra kompleksiškas – susideda iš įvairių skirtingų dalių: garnyro, pagrindinio patiekalo ar net kelių, daržovių, sojos padažo. Visa tai patiekiama skirtinguose mažose lėkštėse arba dubenėliuose. Taip yra todėl, kad japonai vengia skirtingų skonių maisto sąlyčio, ryžiai paliekami atskirai, nemaišant su jokiais užpilais – tai yra esminis skirtumas lyginant su kiniečių maistu.
Toks produktų atskirimas yra itin sveikas žmogaus virškinimui ir neapsunkina organizmo. Taip pat japonų sveikatos šaltinis yra saikingas mėsos, aliejaus ir riebalų bei pieno produktų vartojimas. Kita vertus, gausiai naudojami sojos ir kiti padažai yra gausūs druskos kiekiu. Kalbant apie mėsos vartojimą, Japonija visuomet pirmenybę teikė grūdinėms kultūroms, daržovėms, jūros gėrybėms, tuomet paukštienai ir galiausiai nedideliems kiekiams raudonos mėsos. Didelę įtaką saikingam mėsos vartojimui daro budizmas, kuris ypač smerkia keturkojų gyvūnų vartojimą. Taigi Japonijos valgymo kultūra išsiskiria individualumu, produktų gerųjų savybių išsaugojimu ir patiekalų estetika.