Koks maistas mažina cholesterolį?

Koks maistas mažina cholesterolį?

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, randama visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nervų audiniuose). Cholesterolio padidėjimas dar vadinamas hipercholesterolemija arba dislipidemija. Tai vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, daugiau mirčių nei vėžys ar autoavarijos.

Cholesterolis yra svarbi mūsų kūno riebalų dalis

Cholesterolio dariniai naudojami ląstelių sienelėms gaminti, lytiniams hormonams ir tulžies rūgštims gaminti. Per daug cholesterolio gali nusėsti ant kraujagyslių, dėl to kraujagyslių sienelės gali susiaurėti, susiaurėti ir pažeisti. Tai gali sutrikdyti kraujotaką ir sukelti sunkias ligas: išeminę širdies ligą, krūtinės anginą, miokardo infarktą, aritmiją, dusulį, insultą. Kojų skausmas ar gangrena priklauso nuo pažeistos arterijos vietos. Rekomenduojamas cholesterolio kiekis kraujyje – 5,2 mmol/l. Tyrimais nustatyta: jei cholesterolio kiekis neviršija 5,4–5,8 mmol/l, mirtingumas didėja nesmarkiai, o peržengus 5,8–6,0 ribą, mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų labai išauga. DTL koncentracija turėtų viršyti 1,2 mmol/l, o MTL koncentracija neturėtų padidėti iki 3,5 mmol/l. Taigi padidėjus lipidų kiekiui kraujyje, reikia susirūpinti sveikata.

Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje ir jungiasi su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus

Cholesterolis kraujyje susideda iš kelių dalių: mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio), didelio tankio lipoproteinų (gerojo cholesterolio) ir trigliceridų. Cholesterolis organizme gaminamas dviem būdais: kepenyse ir maistu. DTL (didelio tankio lipoproteinai) atlieka apsauginį vaidmenį transportuodamas cholesterolį iš kraujagyslių sienelių į kepenis. Mažo tankio lipoproteinai (mažo tankio lipoproteinai) sukelia pokyčius kraujagyslėse – jos susiaurėja, storėja ir mažiau elastingos. Ne mažiau svarbus yra mažo tankio lipoproteinų ir didelio tankio lipoproteinų santykis. Susiaurėjus kraujagyslėms sumažėja organizmo aprūpinimas krauju, deguonimi ir kitomis medžiagomis. Tada apkraunama širdis, jai sunkiau pumpuoti kraują. Šiam procesui progresuojant, arterijoms visai užakus, organai neaprūpinami krauju, nustoja funkcionuoti, gali vystytis gyvybei grėsmingos situacijos. Esant daug perteklinio cholesterolio, jis nusėda ant arterijų sienelių ir sudaro aterosklerotinę plokštelę. Iš pradžių jokių simptomų nejaučiama. Liga paprastai paūmėja staiga padidėjus fiziniam krūviui, dėl psichinio streso, staiga šoktelėjus kraujospūdžiui. Cholesterolio kiekis kraujyje gali didėti valgant riebalų turinčio maisto, mažėjant fiziniam aktyvumui. Kartais cholesterolio kiekio padidėjimo priežastis – ligos (cukrinis diabetas), hormonų (kontraceptikų) ar skysčius varančių vaistų vartojimas.

Rekomenduojama didinti fizinį krūvį, reguliariai mankštintis

Rekomenduojama didinti fizinį krūvį, reguliariai mankštintis (bėgti, pasirinkti tinkamą greitį ir atstumą, „sudeginti“ daugiau cholesterolio nei kitais profilaktikos ir gydymo būdais), atsikratyti antsvorio, keisti kraujo įgūdžius, mažinti kraujospūdį, nerūkyti. . Valgykite tik liesą mėsą, gydykite ją riebalais ir venkite tokių patiekalų kaip šoninė, konservai, šoninė, gyvūnų inkstai, kepenys, smegenys, ikrai ir krevetės. Rinkitės plonesnius pieno produktus – pieną, kefyrą, jogurtą, liesą tofu. Fermentiniame sūryje yra daug cholesterolio, todėl jo reikėtų vengti. Gamindami naudokite aliejų, o ne sviestą ar riebalus. Prie sumuštinių labiau tiks sumuštiniai su grietinėlės ir augalinių riebalų mišiniu. Valgykite daugiau daržovių, vaisių (pupos, obuoliai, serbentai, morkos, kopūstai, brokoliai, svogūnai gali skatinti cholesterolio išsiskyrimą iš organizmo), grūdinių produktų. Cholesterolio kiekį mažina vaisiuose esantys pektinai. Reikiamą pektinų kiekį gausite pusryčiams suvalgę pusę greipfruto, priešpiečiams – obuolį, pietums – pusę apelsino. Labai tinka vynuogės ir jų sultys. Mažindamos cholesterolio kiekį, jos mažina ir arterinį kraujospūdį, gerina kepenų, širdies raumens veiklą, kraujo sudėtį, stiprina nervų sistemą, gydo lėtinio nuovargio sindromą. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus.